Piktažodžiauja, niršta mano dienos. Tokios irzlios, bukos,
Lyg paskubom tekėjusios už neištikimų,
Lyg Šibos kalno pakaruokliai... supas... supas... supas...
Įduot nedrįsusios nemylimų
Dėl mylimų
Ar, kai alkstu tavęs, prikimšti žarnas vandeniu ir miltais
Ar išrankia pabūt? Ar mirt tavęs badu?
Tarp anoreksikės ir Magdalietės, nežinia kuo virtus,
Blaškausi.
Neduok dieve spekuliuot šventu
Ar, kai mane sutiks „bevardė – aš“ manam tremties ledyne,
Parodys dėmę, bąlančią? Ar tylomis praeis?
Kuri iš mūsų grįš, išlikus paskutinė
Vilkų takais, mielasis,
Į tave vilkų takais...
Pelkė
2011-05-11 09:57:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-05-11 22:55:43
Aštrus kalbėjimas, labai susidomėjau Jūsų kūryba.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-11 18:28:36
esate atradimas.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-05-11 17:07:06
negaliu atsigerėti, puiku
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-05-11 16:58:44
Vilkų takais, mielasis,
Į tave vilkų takais...
...pasakiškais takais...puikiai...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-05-11 13:05:48
Nuostabu.
Anonimas
Sukurta: 2011-05-11 10:51:38
/Įduot nedrįsusios nemylimų
Dėl mylimų/
Vientisas, išbaigtas ir toks gardus, jog vienu kąsniu prarijau.
Dėkoju.