o kas aš būčiau dabar,
jei ne vakaro gylis, žvaigždžių platuma
ne vyzdžiuos augintas saulėtekis...
kvepiančios rankos rytine kava,
atnešta iš saulėtos Brazilijos -
tu niekur išėjęs daugiau nebuvai -
pupelėmis kavamedžio lijo,
čia ir vakaro gylis, ir žvaigždžių platuma
vyzdžiuose išaugintas saulėtekis...
kas aš būčiau
kas būčiau tada -
tik filmas pasenęs,
sulėtintas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-05-11 07:17:56
kava dvelkiantis susimąstymas. Gražiai:)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-05-10 21:16:34
Labai gilus eilėraštis. Vertas pagyrimų.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-10 19:57:43
pavadinimas kiek silpnesnis už visą tekstą. o tekstui - vien pagyros.
jei ne vakaro gylis, žvaigždžių platuma
ne vyzdžiuos augintas saulėtekis >> labai gerai suveikia šių motyvų pakartojimas, suteikia tekstui erdvės, polėkio, mistikos pojūtį, pagreitį.