o kas aš būčiau dabar,
jei ne vakaro gylis, žvaigždžių platuma
ne vyzdžiuos augintas saulėtekis...
kvepiančios rankos rytine kava,
atnešta iš saulėtos Brazilijos -
tu niekur išėjęs daugiau nebuvai  -
pupelėmis kavamedžio lijo,
čia ir vakaro gylis, ir žvaigždžių platuma
vyzdžiuose išaugintas saulėtekis...
kas aš būčiau
kas būčiau tada -
tik filmas pasenęs,
sulėtintas...