Laimikis

Jau švinta. Dar plukdo sapnus rūkais apsidangsčiusios upės.
Auksinę kantrybę atrado ant kranto sustingęs žvejys,
Jisai tarsi Dievas dosnus - laimikiui ne masalą trupint,
Bet laiką gyvenimo savo pažert pasiruošęs jis.
Stambiu perlamutro žvynu nebūtina puošti tinklaitį -
Žvejys čia ramybės atėjo - ne ginčo išspręst su pilvu.
Peizažas - svajoklio akims. Ir valandos pametė skaičių.
Ne vieną upė pagavo - su meškere ir su valu.
Nijolena

2011-05-10 14:00:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-05-10 20:21:31

Mmm.

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2011-05-10 15:46:21

Eilėraščio eiga graži, bet trūksta užbaigtumo, pilnumo jausmo.