Jau švinta. Dar plukdo sapnus rūkais apsidangsčiusios upės.
Auksinę kantrybę atrado ant kranto sustingęs žvejys,
Jisai tarsi Dievas dosnus - laimikiui ne masalą trupint,
Bet laiką gyvenimo savo pažert pasiruošęs jis.
Stambiu perlamutro žvynu nebūtina puošti tinklaitį -
Žvejys čia ramybės atėjo - ne ginčo išspręst su pilvu.
Peizažas - svajoklio akims. Ir valandos pametė skaičių.
Ne vieną upė pagavo - su meškere ir su valu.