Nuo vyturio dainos prabudo rytas,
Išsivadavo saulė nuo miglos.
Lietaus lašais į žemę krito, krito
Pirmi garsai suplėšytos tylos.
Juos gėriau godžiai lig močiutės girą
Ir švilpavau su vyturiu linksmai
Vaikystė žemuogėm pievelėje pabiro
Ir pasiliko ten negrįžtamai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-05-10 15:44:18
Labai gražu :) Puikios metaforos
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-05-10 14:05:04
Skalsus, bet vaizdingas.
Anonimas
Sukurta: 2011-05-10 09:56:00
Štai iš kur vardas...
O eiliukas linksmas ir sklandus
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-05-10 09:53:08
:) ...labai gražu ir vaisku... lašelis prisiminimų ...kažkodėl vaikystė tikrai siejasi su kvapniom mažulytėm žemuogėm, suvertom, pabirusiom - bet kvepiančiom...
Anonimas
Sukurta: 2011-05-10 09:48:54
Vaikystė žemuogėm pievelėje pabiro
-----------------------------------------
Labai patiko ši vieta.