Nuo vyturio dainos prabudo rytas,
Išsivadavo saulė nuo  miglos.
Lietaus lašais į žemę krito, krito
Pirmi garsai suplėšytos tylos.
Juos gėriau godžiai lig močiutės girą
Ir švilpavau su vyturiu linksmai
Vaikystė žemuogėm pievelėje pabiro
Ir pasiliko ten negrįžtamai.