Lietūs žemės dugną plauna,
Veržias lyg gelmių lava.
Kai pravirksta dangaus ponai,
Skęsta gyvasties dvasia.
Purvinais upelių vingiais
Plukdomi šapų kupstai,
Medžių viršūnes aptūpę
Paukščių sumerkti sparnai.
Širdyje tik vieno skausmo
Lietūs nepajėg išplaut.
Nuo delnų varvekliai laša,
Dega viduje kaitra.
2011-05-04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): VejantisVėją
Sukurta: 2011-05-09 18:57:04
ne, išplaut nėra stop taškas, nors ir galėtų būt. Skausmas čia tapatus kaitrai: skausmas kaip kaitra liepsnoja viduje. Nors lauke lyja, yra vėsu ir turėtų gaivinti, bet nuo vidinės kaitros tirpsta varvekliai (šiuo atveju tie varvekliai gali būti įsivaizduojami kaip lietaus lašai, varvantys nuo kūno), ir tas skausmas (kaitra) negali nuslopt ("Širdyje tik vieno skausmo Lietūs nepajėg išplaut.."). Va taip va :).
Anonimas
Sukurta: 2011-05-09 13:21:35
Kažko daug, kažko per mažai, toks vaizdas, kad kiekviena eilutė vis naujo pradžia :), nors čia stop taškas po išplaut.
O jau varvekliai – kita istorija su kaitra :)