Lietūs žemės dugną plauna,
Veržias lyg gelmių lava.
Kai pravirksta dangaus ponai,
Skęsta gyvasties dvasia.
Purvinais upelių vingiais
Plukdomi šapų kupstai,
Medžių viršūnes aptūpę
Paukščių sumerkti sparnai.
Širdyje tik vieno skausmo
Lietūs nepajėg išplaut.
Nuo delnų varvekliai laša,
Dega viduje kaitra.

2011-05-04