Seniai jau išsivaikščiojo vaikai ir mylimos,
Naktinėj durų iškirptėj šviesa užtroško,
Paveiksluose šventieji kantriai tyli,
Tiktai bemiegis sapnas į pagalvę tvoskia.
Išsprogę žvaigždės leidžiasi į kaminus
Ir lūpom suodinom bučiuoja langus
Taip nuodėmingai, kad jau nebepamena,
Kiek troškulio viduj ir kiek pabrango
Viena naktis su gemalo pėdutėmis,
Atsidalinusiom akim į naują rytą,
Vaikai ir mylimos į sapną nutupia,
Šventieji tyli, rojus uždarytas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-09 18:00:42
neįtikėtinai. kiekvienas žodis, kiekvienas skiemuo, kiekvienas vaizdas - nepajudinami.
Anonimas
Sukurta: 2011-05-09 16:28:49
Juozapava, gražus geroskaliausės reveransas :O)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-05-08 22:32:34
sttiprus
patirtis pati už save kalba
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-05-08 22:01:46
kiek trapumo tose gemalo pėdutėse... todėl ir skausmo
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-05-08 20:42:09
Žavi naktinė durų iškirptė ir suodinos žvaigždės. ;)
Kažkuo primena H.Radausko kūrybą.