Seniai jau išsivaikščiojo vaikai ir mylimos,
Naktinėj durų iškirptėj šviesa užtroško,
Paveiksluose šventieji kantriai tyli,
Tiktai bemiegis sapnas į pagalvę tvoskia.

Išsprogę žvaigždės leidžiasi į kaminus
Ir lūpom suodinom bučiuoja langus
Taip nuodėmingai, kad jau nebepamena,
Kiek troškulio viduj ir kiek pabrango

Viena naktis su gemalo pėdutėmis,
Atsidalinusiom akim į naują rytą,
Vaikai ir mylimos į sapną nutupia,
Šventieji tyli, rojus uždarytas.