Kai išbyru sapnų košmaruos šukėm,
Ateina beprasmybės valanda.
Dėlioju vis, bandau atkurti vaizdą,
Bet šukių daug - skausme jos barstosi žaizda.
Nusvirusia ranka, banga nuplauna - buvo.
Ir lieka tik - nėra - su spengiančia tyla.
Tokia tyla - kai savastis pabyra smėliu
Į smegduobę ir rodos kelio atgalios nėra.
Suraižo baimė sapno paskutinį sparną,
Pakilt su draikalais neverta nė tikėt.
Nelieka nieko - vien tik tuščias siaubas.
Dėkinga jam - pabudus vėl galiu regėt,
Kaip saulė kyla, paukštis mažas spurda,
Kaip šypsosi gėlė - net musė - dovana.
Košmaras blanksta, rytas jau už lango
Ir laukia nuostabi pavasario diena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-05-09 16:04:10
skausmingai ir giliai sapnuota.
linkiu šviesos ir šilumos įleist į širdį.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-05-09 15:57:22
Šaunu, kai kūrinio pabaiga nėra minorinė. Labai ryškios detalės puikiai perduoda nuotaiką. Šalin košmarus! Kiekvieną kartą Jūsų eilės sužavi.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-05-08 20:44:51
Laumiuk, turbūt šios eilės ne pavasarį rašytos?... ;)
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-05-08 20:02:12
Sunkūs sapnai?
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-08 16:14:10
geras tekstas, vis dėlto, gryninčiau keisdama tokias frazes kaip: "skausme aš likus tik viena" ir pan.
visa kita - labai gerai. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-05-08 15:20:51
Nuo „Tokia tyla...“ patiko, gerai išreikšta baimė dėl ateities. Nuoširdžiai, svarbiausia. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-05-08 14:35:20
Gerai, kad čia tik sapnas, baugokai skaitėsi :)