Prima

Reanimavom ko nebuvo. Viskas – uždangą!

Konferansjė įkaušęs vis programą painiojo
Aš savamokslė. Tik afišos rūškanos
Mane tau skelbė už padorią kainą

Aš mokiaus bisui lenktis ir ant laužo degti
Jei pastebėtum, kad vangus kordebaletas
Tik apeliacijų į sapną nebepaisė naktys…
Bet juk laimingas plojai, ko dabar gailėtis?

Taip ir likau stovėt kažkelintam antrakte
Ir jau žinau, kad luošio į „žvaigždes“ nepriima,
O juk ir bilietui šalia nebeužtektų…

Iš tolo lenkias tau vienatvės salių prima.
Pelkė

2011-05-08 10:18:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-05-08 15:27:57

Mintis patiko, ypač ta vieta:
Taip ir likau stovėt kažkelintam antrakte
Ir jau žinau, kad luošio į „žvaigždes“ nepriima,
O juk ir bilietui šalia nebeužtektų…


Sėkmės

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-05-08 14:37:46

Žavūs Jūsų eilėraščiai.

Anonimas

Sukurta: 2011-05-08 12:24:42

Keistas jausmas apima skaitant. Viskas savo vietoje- nuoseklu. Lyg ir pažįstama ar artima. Žaviuosi :-)!

Anonimas

Sukurta: 2011-05-08 10:37:19

Esu nustebinta ir sužavėta - pamilau nuo pirmo eilėraščio.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-05-08 10:23:28

bohemiškai.