Reanimavom ko nebuvo. Viskas – uždangą!

Konferansjė įkaušęs vis programą painiojo
Aš savamokslė. Tik afišos rūškanos
Mane tau skelbė už padorią kainą

Aš mokiaus bisui lenktis ir ant laužo degti
Jei pastebėtum, kad vangus kordebaletas
Tik apeliacijų į sapną nebepaisė naktys…
Bet juk laimingas plojai, ko dabar gailėtis?

Taip ir likau stovėt kažkelintam antrakte
Ir jau žinau, kad luošio į „žvaigždes“ nepriima,
O juk ir bilietui šalia nebeužtektų…

Iš tolo lenkias tau vienatvės salių prima.