kai dar atminsi,
kad atmintis vardų nebeišlaiko
ir nejautra akims vartus rakina,
šešėliai murzini tarp sienų šlaistos,
skriauda – valkata, plika užgimus,
sugels į atmintį, o gal anapus kirptą žolę
ir žodis žodį plaks skaudžiau nei kūną rimbas –
atmink, kad privalai mane lyg vaiką
paslėpti nuo savęs išėjęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-05-07 21:12:25
„Užgulė“ ir mintis, ir jausmus. Stiprūs žodžiai.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-05-07 15:41:36
Sodru. Žavi tvirtas žinojimas, ko nori.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-05-07 09:36:26
Išplaktas nuoskaudų... stiprus troškimas ir kartu apsisprendimas – atsiriboti...
Ryškia įtaiga, veržliu tonu, tarsi pabrėžiant, kas svarbiausia...
... paslėpti nuo savęs išėjęs > galima perskaityti netgi dviem prasmėm.
Sodru; tinka ir plačiam pamąstymui.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-05-07 08:26:24
oho! labai stipri kalba. nuostabus! sužavėjai!
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-05-06 23:20:27
...kaip visada, žavi vidine liepsna.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-06 22:52:09
tekstas stiprus. tikrai stiprus.