*


         Licinijau, neskaldyk akmenų, – tūlas
         Andai skaldė, ieškojo, šitai
         Neverta tavo raumenų,
         Ir jau išties nesistebėk – viduje tuščia!?
         Ne akmenys tušti – tuščia
         Erdvė vien tarp skeveldrų, kur pridaužai,
         Tačiau ir tai
         Dar moksliškai nenustatyta.
         Neabejotina ir abejinga tuštuma –
         Kažkur kitur... tai tu

         Stverk savo smegenis, jos – titnago skeveldra,
         Iškelk aukštai ir daužk
         Per savo širdį.
         Jei pajėgsi, širdis suskils. Bet nesustos.
         Tik pamatysi – jau ji tai ne tuščia.
         Ten verda
         Ne vien tik kraujas.

         Vale.   Algmar.
                                    Verbos.
                                     Ne Romoj – Kaune.