Žinutė
*
Licinijau, neskaldyk akmenų, – tūlas
Andai skaldė, ieškojo, šitai
Neverta tavo raumenų,
Ir jau išties nesistebėk – viduje tuščia!?
Ne akmenys tušti – tuščia
Erdvė vien tarp skeveldrų, kur pridaužai,
Tačiau ir tai
Dar moksliškai nenustatyta.
Neabejotina ir abejinga tuštuma –
Kažkur kitur... tai tu
Stverk savo smegenis, jos – titnago skeveldra,
Iškelk aukštai ir daužk
Per savo širdį.
Jei pajėgsi, širdis suskils. Bet nesustos.
Tik pamatysi – jau ji tai ne tuščia.
Ten verda
Ne vien tik kraujas.
Vale. Algmar.
Verbos.
Ne Romoj – Kaune.