Meilės paranoja

Santrauka:
Ką čia sutrauksi, žmogau....
Kai sutinsta - rašai man eilėraštį lyg patepimą,
Visada tokį mažą, kad aš reikalaučiau daugiau.
Mano   balsas nuo dažno kartojimo žodžių užkimo,
Ir  tylos nepoetinės priešnakčio lango prašau.
Tu svarbiausia prisėsk ir ir rūkyk mūsų slaptą artumą,
Sukis nuotraukas tūtom ir kimšk nutylėtus garsus –
Aš surinksiu į maišą visus vinguriuojančius dūmus,
Kad turėčiau taviškės alsos, kai jos rytui  pritrūks,
Kad galėčiau žinot, jog esi, jog buvai ir sugrįši,
Kai sutinstant ieškosiu mažyčio lapelio šnekos.
Parašyk man eilėraštį tokį, kad net pasiryžčiau
Prisišaukti tave pavadinimu savo ligos.
Nuodai

2011-05-03 20:11:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-05-18 19:04:19

puikuma, net nekomentuoju.

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2011-05-04 12:04:50

:) aš tai matau daug niuansų su teksto metaforizuotu pavadinimu - tinimas(smegenų) ,raminantis rūkymas ,o gal paranojinis ( per judėjimą), liguistas troškimas visad turėti irtt.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-05-04 11:46:39

Bandau suprasti, kiek pavadinimas dera tokiam tekstui!
Gal tik pasiaiškina paskutiniam kūrinio žodžiui...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2011-05-04 09:53:30

Tu svarbiausia prisėsk ir ir rūkyk mūsų slaptą artumą,
Sukis nuotraukas tūtom ir kimšk nutylėtus garsus –
Aš surinksiu į maišą visus vinguriuojančius dūmus, ---> va, čia yra jėga:)

Vartotojas (-a): lūpdažis

Sukurta: 2011-05-04 00:14:36

Aš net žodžių nebeturiu. Pamačiau Jūsų eilėraštį ir apsidžiaugiau žinodama- bus kažkas įdomaus. Bet, kaip ir kiekvieną Jūsų kūrinį, skaitydama skraidau, net nežinau kaip paaiškinti, čia kaip narkotikai... Ačiū ačiū ačiū... Jūs nuostabi!

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2011-05-03 21:31:48

Man visada malonu jūsų eilėse „pabraidyti“. Jose būna daug gilių vietų.

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2011-05-03 20:28:29

Na jau:) Jums paprasčiausia gal tiko pagal nuotaiką,ar ką:) Bet malonu, aišku:)