Einu už kampo pasikeikti,
Pasiųst pasulį po velnių...
O, kokio dydžio akys, vaike –
Jose sutilps tiek daug kančių...
Einu ant visko nusispjauti:
Prakeikto, švento ar kadais mylėto.
Vaikeli, nebijok tamsaus pasaulio,
Bijok širdies, kurioj nelieka vietos.
Einu ir suklumpu tamsiam kamputy,
Ir tai pasaulin, tai į širdį žvelgdama drebu...
Ak, kaip lengvai užmerkei tu akis, vaikuti!
Geriau miegok – miegok ir nepabusk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-06-24 15:23:12
Jauna esi, tad eilėse neturėtų matytis pesimizmo gaidelių. Maištas yra gerai, bet jį reikia suvaldyti, o čia jis dar kol kas padrikas. Beje, rimavimas tų pačių kalbos dalių eilėraštį smarkiai nupigina :) Sėkmės kituose!
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2011-05-04 00:16:43
Su tokiu pasitikėjimu...reikėjo taip ir užbaigti ;]