dangus verkia - jau klišių klišė, kuri nuvalkiota daugybę kartų, venk tokių. O medinis arkliukas čia labai žavus, tik antroje strofoje per daug neiginių, pasidaro koktu ir skaityti, dar užkliūva tas "nemokei"- ko nemokei? Tiesiogiai įsakydama mamai neverkti, o sesei neišeiti pagadini reikalą - reikėjo įvilkti į metaforas šituos žodžius, tuomet būtų puiku, o dabar yra neblogai. "Ne mano tu" nereikia kartoti, nes kartojimai turi stiprinti kūrinį, o šiuo atveju tik sumenkina. Pabaiga gerai. Visumoje eilėraštis nėra blogas, ypač kalbant apie mintį, tačiau su raiška dar reikia dirbti. Smagu, kad nerimuoji lėlė - gėlė, tai jau gerai ir mintys ne vien apie meilę. Sėkmės tau, lauksiu kitų bandymų, padėsiu, jei tik norėsi :)

Įdomiai žodžiai pina mintį.