Nukritusiais varno sparnais nematoma kilsiu,
Kai juodą drobę išaudęs mėnulis saulę užklos.
Proto karščiuojančio gaisrą šnarėdamos plunksnos tau atiduos.
Nuo pliko kalno magišką kalbą šliaužti paleisiu žalčiu -
Pažeme slenkantį aštrų lyg kardas nuodą ir vaistą siunčiu.
Kojas supynęs, tave apsiveja šaltas, skaudus drebulys.
Eisi ieškoti, kur kvepia, kai lyja, rūta tamsi kaip naktis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-10-21 04:02:47
ar isties sitas uzkalbejimas veiksmingas? nzn as esu kakzo prakeiktas sesis metus niekas manes negali pamilti...:( as jau kraustausi is proto njoriu myleti bet tuo paciu ir buti mylimu...Varine Ragana,pagelbek..:(
Vartotojas (-a): Varinė Ragana
Sukurta: 2011-05-01 21:56:30
Užburta meilė dažniaisiai arčiau prakeiksmo.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-05-01 21:21:33
šiurpu taip užkalbėti, kas liks mylėti