Kai prie krūtinės motina priglaudžia,
O jos lopšinės mūsų kelią audžia -
Mes švento vardo paslaptį surandam.
Gražesnio vardo juk negali būti!
Kada išmokstam tart: mama, mamutė -
Jam dar daugiau rast atspalvių jau bandom.
Jei skubantiems savais takais jaunystėn,
Mums pasitaiko apsirikt, suklysti -
Mamos širdis atleidžia... ir nebaudžia.
Prie pilko kauburėlio kai sustojam,
Vien širdimi jos vardą sau kartojam,
Pajausdami - akmuo krūtinę spaudžia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-05-05 16:46:48
Šventas Motinos vardas... Tiesą išsakėt.
Vartotojas (-a): domino
Sukurta: 2011-05-02 16:37:22
Kupiškėnai geri "žmonas" , todėl gražūs ir žodžiai... patiko : )
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-04-30 23:02:09
Gražios eilės.
O Skrybėlius šmaikštuolis :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-04-30 22:46:28
...jautriai...
Anonimas
Sukurta: 2011-04-30 20:36:26
Šiltai.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-04-30 20:29:13
Nuoširdūs. prasmingi žodžiai, o Skrybėliui net neturiu ką pasakyti, Gal išmintingo žmogaus žodžius?"...žirgas kėlė balną, balnas kėlė raitą. raitas kėlė kepurėlę senai motinėlei"
Vartotojas (-a): domino
Sukurta: 2011-04-30 19:16:45
Gražūs prasmingi žodžiai, o Skrybėliui derėtų prieš MAMUTĘ nusikelti skrybelę...