Tu pažiūrėk, ir akys pasakys,
Ką pasakyti tau aš nesuspėjau.
Jau žvakė sudegė – likimo atspindys
Į mūsų širdis sutemą pasėjo.
Iš juodraščio užklydusi klaida
Mus verčia nagrinėti ir ištirti.
Tu neskubėk sakyti – niekada.
Mylėt sudėtingiau nei išsiskirti.
Kenti? Ir aš kenčiu, ir nežinau
Pati ko noriu – eit ar pasilikti.
Skruostu peties jau tavo neliečiu,
Svarstydama – man juoktis ar supykti.
Tik neskubėk sakyti – niekada,
Juk to paties negalima patirti.
Jau pats gyvenimas paini klaida,
Mylėt sudėtingiau nei išsiskirti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-04-30 18:03:34
Tai ir svarstysiu dabar, kas sudėtingiau. :) Patiko eilės.
P.S: gal antroje eilutėje: Ko pasakyti...
Vartotojas (-a): domino
Sukurta: 2011-04-30 17:51:20
Dainingi žodžiai, telieka vietos muzikai,gražu !:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-04-30 11:43:53
Gražiai susidainuotų :) ... širdingi žodžiai, man tinka :)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-04-30 11:35:16
Paskutinė eilutė gražiai viską apvainikuoja :) puikus eilėraštis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-04-30 11:26:00
Jei suskamba-kenčiu, klaida, "svarstydama -man juoktis ar supykti", -
Ne meilė tai.Tik baimė likt vienumoje.