Tu pažiūrėk, ir akys pasakys,
Ką pasakyti tau aš nesuspėjau.
Jau žvakė sudegė – likimo atspindys
Į mūsų širdis sutemą pasėjo.

Iš juodraščio užklydusi klaida
Mus verčia nagrinėti ir ištirti.
Tu neskubėk sakyti – niekada.
Mylėt sudėtingiau nei išsiskirti.

Kenti? Ir aš kenčiu, ir nežinau
Pati ko noriu – eit ar pasilikti.
Skruostu peties jau tavo neliečiu,
Svarstydama – man juoktis ar supykti.

Tik neskubėk sakyti – niekada,
Juk to paties negalima patirti.
Jau pats gyvenimas paini klaida,
Mylėt sudėtingiau nei išsiskirti.