Vėl
Mamai
Kalbėk,
netylėki,
Mama, prašau!
Smuiko stygom prabilki.
Balso tembrą girdėjau,
tačiau,
vienišas medis
paklydo.
Šokinėja drobėj mintis,
spalvose – deganti žvakė.
Nesu jausmams nebylys
-
prabudęs jaunystės
miražas.
Kalbėk,
netylėki,
Mama, prašau!
Virš lauko rūkas jau kyla.
Debesys sklaidos
ir vėl
-
Žagarvyšnės
žydi
Medis
2011-04-30 08:44:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-05-02 13:39:38
Jaudinantis, pasiimu į savo bibliotekėlę. Neprieštarauji? Ačiū.:))
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-04-30 19:51:59
"Kalbėk, netylėki".Deja, šviesi atmintis tik išklauso prislėgtą širdį.Taikliai, teisingai sudėliojote.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-04-30 17:49:51
„Nesu jausmams nebylys“ - man gražiausia eilutė. Gražūs žodžiai Mamai.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-04-30 17:46:45
Gražiai atausta Mamai.
Prasmingas ir fonas betarpiškumui:
vienišas medis
. paklydo
pabudęs jaunystės
. miražas
žagarvyšnės
. žydi
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-04-30 13:23:10
Virš lauko rūkas jau kyla.
Debesys sklaidos
ir vėl
-
Žagarvyšnės
žydi -...
Kalbu tavo lūpom, sūnau :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-04-30 08:50:55
...nuostabu...jautriom stygom palietėt ... suskambo ilgesiu ir meile...