Vėl
Mamai
Kalbėk,
netylėki,
Mama, prašau!
Smuiko stygom prabilki.
Balso tembrą girdėjau,
tačiau,
vienišas medis
paklydo.
Šokinėja drobėj mintis,
spalvose – deganti žvakė.
Nesu jausmams nebylys
-
prabudęs jaunystės
miražas.
Kalbėk,
netylėki,
Mama, prašau!
Virš lauko rūkas jau kyla.
Debesys sklaidos
ir vėl
-
Žagarvyšnės
žydi