Santrauka:
Iš narkomano dienoraščio
Dega laukas raudonų aguonų
Tarsi taurės gėrimo svaigaus,
Aš be jų, aš be jų kaip be duonos
Skęstu liūne žaidimo pigaus.
Lyg į tolimą aidą, miražą
Aš prie jų palengva vis ėjau
Ir likimu žaidžiau tarsi mažas,
Kol aguonų lauke paklydau.
Iš naivumo, o gal iš smalsumo
Aš bridau vis gilyn ir gilyn,
Kol dugne atsidūriau kvailumo,
Lig mirties liko žingsniai keli.
Kaip išeit iš to rato užburto –
Ir svaigu, ir nebėra jėgų,
Negi liksiu tarytum mankurtas,
Pasiklydęs tarp trijų pušų?
Aš tikiu, dar išbrisiu iš lauko,
Iš aguonų galvučių, lukštų.
Tegul šutvė manęs nebelaukia,
Dar savyje atrasiu jėgų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-04-30 10:31:42
"Tai nepažįstamo narkomano išpažintis... "
?..
Puikus monologas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-04-29 22:28:54
...taip dainingai parašyta, kad rodos kalbama apie teigiamus dalykus... :(
Vartotojas (-a): domino
Sukurta: 2011-04-29 17:07:23
Tai nepažįstamo narkomano išpažintis...
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-04-29 16:52:13
Tas prakeiktas smalsumas...
Nuoširdumas toks natūralus ir gražiai aprašyta.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-04-29 16:01:52
Visos temos geros, o išjautimo, savo ar kito, dvigubai.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-04-28 21:38:49
savęs drąsinimai. kažin, kiek yra literatūra asmeninio pobūdžio padejavimai. čia klausimas jums pasvarstyti.
Vartotojas (-a): domino
Sukurta: 2011-04-28 14:17:23
Jeigu parašyta pirmuoju asmeniu, tai dar nereiškia, kad autorius kalba apie save.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-04-28 13:09:51
Paskutinis posmas – iš savitaigos srities.
Gal tikrai poezija pagelbėtų reabilitacijos centruose?
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-04-28 12:48:56
Aš be jų, aš prie jų, aš bridau, aš tikiu> eilėraščiui svarumo neprideda,
nebent atsiribojimui nuo priklausomybės aguonų galvučių, lukštų, tada taip - aš galiu, aš atrandu jėgų, yra praktikuojami tokie savęs įtikinimo metodai :)