Praregėjo aklas šernas
Ir nurūko į miškus,
O Stelmužėje paliko
Šarkos koja ir širdis.

Sudundėjo sunkios plytos,
Sukriokė arimuose akmuo,
Palydėt nakties atėjo
Saulė sveikinti ryte.

O žalioj Stelmužės girioj
Girdisi garsai linksmi:
Aidi miškas, skamba juokas –
Kalbas vyrai keturi.

Susirinkę tarės vyrai,
Ką daryt toliau bereik,
Bet nutarę išsiskirstė
Ir pasklido į šalis.

Pamiškėj dabar gyvena –
Besislėpti girioj nevalia,
Šiltuose namuos motulė laukia,
Ilgisi bernelių šuo.

Sugužės vėl į sodybas
Kaip senais gerais laikais,
Vėl bus sodžiuje jauku ir linksma
Šokt prie laužo vakarais!

2011-03-29(2)