***[VV25]
Praregėjo aklas šernas
Ir nurūko į miškus,
O Stelmužėje paliko
Šarkos koja ir širdis.
Sudundėjo sunkios plytos,
Sukriokė arimuose akmuo,
Palydėt nakties atėjo
Saulė sveikinti ryte.
O žalioj Stelmužės girioj
Girdisi garsai linksmi:
Aidi miškas, skamba juokas –
Kalbas vyrai keturi.
Susirinkę tarės vyrai,
Ką daryt toliau bereik,
Bet nutarę išsiskirstė
Ir pasklido į šalis.
Pamiškėj dabar gyvena –
Besislėpti girioj nevalia,
Šiltuose namuos motulė laukia,
Ilgisi bernelių šuo.
Sugužės vėl į sodybas
Kaip senais gerais laikais,
Vėl bus sodžiuje jauku ir linksma
Šokt prie laužo vakarais!
2011-03-29(2)