Santrauka:
kai nelieka dangaus
tu supiesi su paukščiais
ir tik vyturys
aukštėliau už svajonę pakyla
ir nuleidi sparnus
ir užmerki akis
nes daugiau negali
nebemyli
tu neri su gulbe
ir su antim plauki
ir tik žuvys
skylėtam juodam vandeny
daug giliau už tave
ir daugiau nežiūri
kaip šaukiuosi tave
nebylia žuvimi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-04-26 21:49:26
liūdnoka pabaiga,bet darbas OK
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-04-26 15:17:10
Širdies šauksmas– raiškus, gylus ir užburiantis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-04-26 10:54:21
Labai gražu, iš širdies...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-04-26 08:59:18
"Kaip šaukiuosi tave/nebylia žuvimi" -
labai puiki metafora, tai, kas nepašaukiama žodžiu.
Atodūsiais šauki.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-04-26 08:32:54
šauliuosi ... nesuprastas