vienišumas
tu supiesi su paukščiais
ir tik vyturys
aukštėliau už svajonę pakyla
ir nuleidi sparnus
ir užmerki akis
nes daugiau negali
nebemyli
tu neri su gulbe
ir su antim plauki
ir tik žuvys
skylėtam juodam vandeny
daug giliau už tave
ir daugiau nežiūri
kaip šaukiuosi tave
nebylia žuvimi