Vasaros vakarai po sena obelimi
perregimi tavo pirštai
nyra į dangaus akiduobes
raizgos šakos
mėlyje
jam atsimerkus
ir taip nejauku
tamsėjant dienai
po tavim
į žvilgsnį
įsiskverbus
užversti galvą
ir prasmegti
ten
belaukiant
spindesio žvaigždėto
arba meilės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-04-26 07:56:10
Kai perskaitai pačios autorės komentarą, tai belieka žavėtis, kaip visa tai taikliai:) Perregimai, su šviesia viltimi. Obelis daug primena, gyvybės medis...
Kuprotos obelys ramina nelaimėje (P.Vaičaitis), žydėjimu guodžia išsiskyrus (V.Spudas), jos tarsi giedrias žvaigždes beria ant kaktos žiedlapius net ties kapu (B.Brazdžionis).
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-04-25 16:47:08
Gražus laukimas
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2011-04-25 10:12:53
Tai paslaptingai malonus nejaukumas :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-04-25 09:45:05
O man pasirodė visai jauku šitaip laukti:)
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2011-04-25 09:15:45
kaip vėsus vilnelės vanduo. tiko