perregimi tavo pirštai
nyra į dangaus akiduobes
raizgos šakos
mėlyje
jam atsimerkus

ir taip nejauku
tamsėjant dienai
po tavim
į žvilgsnį
įsiskverbus
užversti galvą
ir prasmegti
ten
belaukiant
spindesio žvaigždėto
arba meilės