Santrauka:
išsikalbėjau:)
Jau išmokom kalbėti užuominom. Kokia žiauri patirtis.
Ar pasakome tai, ko visai išsakyt nenorėjom.
Kartais tikimės, kad mūsų tylą dviprasmę išgirs,
O apkaltint galėsim pavakario šėlstantį vėją.
Šventą melą sudėję į grakščią lentyną namuos
Pasileidžiam lyg muziką, kai naktimis suanglėjam,
Įtikėję, kad vaikštantis sielvartas nusišypsos
Ir suvoks, jog be reikalo guostis ir verkti atėjo.
Rodos, laukiam ir laukiam skaniai paruoštų sakinių
Su puikiais marinatais iš elitinės nerimo knygos
Bei kramsnodami juos būryje suplanuotų svečių
Su piktuoju džiaugsmu išragaujame taurę pavydo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-04-28 22:54:21
Ak,tau čia graudu, švelniausias? Bet,kiek supratau dabar,-tai tik tavo jautrioji prigimtis graudenasi...
Nereikia šito konstatuojamuojo ,gan aštraus teksto skaityti graudžiai, jautriausiasis:)
Anonimas
Sukurta: 2011-04-28 22:47:09
oi, niekas nekomentuoja?.. jau net ir čia pabodo šitie besikartojantys pagraudenimai. na kiek galima:-*
:-DDD
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-04-28 21:20:19
...labai patiko....tik pabaigos su viltingesne nata norisi...