Santrauka:
Aš irgi kalbuosi su vakaru:)
Kalbėjai vakarui, tartum suprastų jis –
Praeinantis pro šalį pakeleivis,
Vienintėlis klausykloj nebylys –
Tau ant pečių kas kartą nusileidęs.
Jo veido raumenys lyg piešiny,
Ir snaudžia tamsios tarsi varno akys –
Bet jis taip jaukiai tūno netoli
Kad išgirsti, kaip į ausis atsako.
Kaip nejučiom prisiglaudžia rūke,
Iškišęs guodžiantį bažnyčios bokštą.
Aš vis bijau, kad vakaras tave
Lyg kūrinį graudžiausią nepavogtų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-04-22 21:14:06
tavęs lyg kūrinio graudžiausio nepavagotų?
puikus darbas. kaip visada :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-04-22 13:57:56
Jei ir pavogs, tik laikinai... Gražu.
Vartotojas (-a): Keistuolių_rožė
Sukurta: 2011-04-22 13:52:27
Gražiai nupieštas Vakaras...