Vakare, kai saulė nusileidža,
Mane pakviesk pabūti su tyla.
Aš pravirksiu ant peties kaip mažas vaikas
Ir žadinsiu laukimą pajusti meilę širdyje.
Aš nukabinsiu tau mažytę žvaigždę,
Padovanosiu ją, nešiokis savyje.
Tik išklausyki mano liūdną gaidą,
Ir niūniuoki ją su manim drauge.
Pasakyk, kur padariau aš klaidą,
Kad negaliu džiaugtis kiekviena diena.
Turiu tik norą būt laiminga
Ir džiaugtis šio vakaro tamsa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-04-25 19:37:10
Klausykis Ramunės patarimų, jie labai geri :) o dar pridėsiu, kad nerimuotum tų pačių žodžių ir ieškotumei savų metaforų, nes jų čia tikrai trūksta. Nereikia visko išsakyti tiesiai, galima pateikti situacijas, kuriose paaiškėja ir jausmai, ir veikėjai, ir patys įvykiai. Pabandyk :) Linkiu sėkmės!