Tavęs aš negirdžiu
ir ūkauja vienatvė tyliai ties manim.
Užgęsta akys degusios aistra,
pavirsta laukimu
ir užmarštim
ir netektim
ir vėju
ir lietum
naktim - -
bet ne draugu
ne mylimuoju
ne savu
tik prašalaičiu
tik svečiu.
Ir lūdesio upe keliauju nebūtin...
Neliko kviečiančių delnų,
Tik raižymas širdies –
Skaudus pamėlęs alkanas –
Ir vis dar kvepiantis tavim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-04-21 13:34:50
Liūdnokas...
Mintys gražiai surikiuotos
Anonimas
Sukurta: 2011-04-21 10:38:01
Man patiko. Toks paskutinis gulbės sparnų plastelėjimas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-04-21 08:05:38
man per saldus liūdesys:)