Tavęs aš negirdžiu
ir ūkauja vienatvė tyliai ties manim.
Užgęsta akys degusios aistra,
pavirsta laukimu
ir užmarštim
ir netektim
ir vėju
ir lietum
naktim - -
bet ne draugu
ne mylimuoju
ne savu
tik prašalaičiu
tik svečiu.

Ir lūdesio upe keliauju nebūtin...
Neliko kviečiančių delnų,
Tik raižymas širdies –
Skaudus pamėlęs alkanas –
Ir vis dar kvepiantis tavim.