Mėlynais laukų takais
Nuvilnijo mūsų žiemos,
Saulė spigina aukštai –
Tirpsta paskutinis sniegas.
Sudrebėjo tvirtos tuopos,
Suošė seni miškai,
O pavasario išlindo sveikint –
Meškos, kiškiai ir vilkai!
Pamiškėj upelis srauniai šniokščia –
Džiaugias išvaduotas iš žiemos kerų,
Ežere vėl žuvys saulėj tviska –
Nusibodo joms kvėpuoti po ledu.
Pagaliau akis atgavo pievos –
Praregėjo po žiemos aklų dienų,
O žolelės gõdžiai galvas stiebia –
Sužaliuos greit neregėtu gausumu!
Sužydės laukinės pievų gėlės,
Pasipuoš merginos vainiku,
O pavasario spalvų mozaika –
Vėl dengs žemę vitražù!
2011-03-09(2)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-04-19 22:10:03
trečiame posme sutrinka ritmas - suskaičiuokit skiemenis, paskaitykit garsiai - jei jau sukalat ritmingą rimuotą eilėraštį, neišsimuškit iš vėžių.
Man pirmosios dvi eilutės yra tobulai gražios. Visa kita - paviršiumi, aprašymais.