Mėlynais laukų takais
Nuvilnijo mūsų žiemos,
Saulė spigina aukštai –
Tirpsta paskutinis sniegas.

Sudrebėjo tvirtos tuopos,
Suošė seni miškai,
O pavasario išlindo sveikint –
Meškos, kiškiai ir vilkai!

Pamiškėj upelis srauniai šniokščia –
Džiaugias išvaduotas iš žiemos kerų,
Ežere vėl žuvys saulėj tviska –
Nusibodo joms kvėpuoti po ledu.

Pagaliau akis atgavo pievos –
Praregėjo po žiemos aklų dienų,
O žolelės gõdžiai galvas stiebia –
Sužaliuos greit neregėtu gausumu!

Sužydės laukinės pievų gėlės,
Pasipuoš merginos vainiku,
O pavasario spalvų mozaika –
Vėl dengs žemę vitražù!

2011-03-09(2)