Santrauka:
Pavasaris! Pavasaris! - nu ir Pavasaris; bet Būtis taip arti – ir tu priartėji prie Jos vyzdžio – rudenį; ir pažvelgi, į jo, bedugnę; kol pats turi vyzdžius - kol kūnas gyvas. Na, o pavasaris, tai kaip pavasaris; Gražus, ir banalus, savotiškai. Ruduo, Lapkritis – Būties akivaras.
- - - - -
Žiūri mėnulis
properšoj
uosio –
mėlyną sodriai
dangų
alsuoja –
platina baltas
ant lakšto vyzdžio
lietų išlytą...
blakstienos juoduoja –
blizgančios
šakos
uosio –
be lapų...
tvinksi lašai į balas
veido balto –
ratilais atspindį
gena
į krantą;
o ji pailsusi –
šiaip taip išplaukusi
žiūri –
lekuoja
alsavimu šaltu
mėlyną sodriai dangų
bedugnį - - - -
aš jo klausausi –
ruduo toks
lietingas - - - -
pilnatis išplaukė
platina balta properšoj
uosio.
į mėlyną krantą.
tyrą ir švarų visai
be dulkių –
dangų išlytą lapkričio
šaltą
skaidrų
kaip niekad
ir
nenuskendo...
_________________________
Ilona L.
(20
11.04.17.)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-04-18 09:19:52
/ tyrą ir švarų visai
be dulkių –
dangų išlytą lapkričio
šaltą
skaidrų
kaip niekad
ir
nenuskendo... /
Ačiū. Labai.
Anonimas
Sukurta: 2011-04-17 20:56:10
Waje...........
Anonimas
Sukurta: 2011-04-17 20:03:52
Žiūrint, kokį skaitymą pasirinksi. Neprašoviau šįkart, labai gerai susiskaitė eilius.
Neblogas toks. :)