- - - - -



                            Žiūri mėnulis
                           properšoj  
                           uosio –
                                       mėlyną sodriai
                                      dangų
                                      alsuoja –
                           platina baltas
                           ant lakšto vyzdžio
                           lietų išlytą...  
                                          

                           blakstienos  juoduoja –
                           blizgančios
                                            šakos
                                            uosio –
                           be lapų...


                           tvinksi lašai į balas
                           veido balto –

                           ratilais atspindį
                           gena
                           į krantą;

                           o ji pailsusi –
                           šiaip taip išplaukusi

                           žiūri –

                           lekuoja
                           alsavimu šaltu
                           mėlyną sodriai dangų

                           bedugnį  - - - -


                           aš jo klausausi –
                           ruduo toks

                           lietingas - - - -

                           pilnatis išplaukė
                           platina balta properšoj
                           uosio.

                           į mėlyną krantą.

                           tyrą ir švarų visai
                           be dulkių –

                           dangų išlytą lapkričio
                           šaltą
                           skaidrų
                           kaip niekad
                          
                           ir

                           nenuskendo...



_________________________
                         Ilona L.
                         (2011.04.17.)