Į tavo šypsnį – atsakau šypsniu.
Į tavo šviesą – net dienos švytėjimu.
Kai namuose tamsu – širdy tylu.
Nėra tarp mūsų net aiškaus kalbėjimo.
Nėra tarp mūsų nieko. Nebyli
Diena prabėga, pasikvietus vakarą.
Jei akys šviečia tarsi žiburys,
Liepsnos liežuviai šildo mūs ugniakurą.
Tylus kalbėjimas – akių šviesa.
Abu palaikom ugnį šią nesilpstančią.
Juk tau esu vienintelė tokia,
Tekėdama lyg upė nepailsdama.
spika
2011-04-10 07:42:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-04-10 20:59:22
susikalbėjai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-04-10 19:47:21
Jaukus. :) Kartais užtenka tik akių šviesos ir sielos kalbasi...
Anonimas
Sukurta: 2011-04-10 15:54:39
sklandziai :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-04-10 13:41:52
Tylus kalbėjimas – akių šviesa.
Abu palaikom ugnį šią nesilpstančią.
Svarbiausia, kad akys švyti. :) Tylus kalbėjimas...
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2011-04-10 10:56:48
ir man labai gražiai nuskambėjo...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-04-10 10:37:09
,,Tylus kalbėjimas... " - toks reikšmingas, reikalingas ir dažnai pamirštamas. Apsidžiaugiau apie tai perskaičiusi.