Į tavo šypsnį – atsakau šypsniu.
Į tavo šviesą – net dienos švytėjimu.
Kai namuose tamsu – širdy tylu.
Nėra tarp mūsų net aiškaus kalbėjimo.

Nėra tarp mūsų nieko. Nebyli
Diena prabėga, pasikvietus vakarą.
Jei akys šviečia tarsi žiburys,
Liepsnos liežuviai šildo mūs ugniakurą.

Tylus kalbėjimas – akių šviesa.
Abu palaikom ugnį šią nesilpstančią.
Juk tau esu vienintelė tokia,
Tekėdama lyg upė nepailsdama.