Pasauly, ko nebūtum radę tu,
aš neradau
V. Mačernis
Tu neradai, o aš radau didžiulius klodus,
Paliktus Tavo žodžiuos ir jausmuos.
Net ir šiandien triukšmauja, rausias varnai godūs,
Bet pasiklysta jie Tavuos laukuos.
Palikti metai Tavo skamba kitais tonais,
Mintis išskleidžia medžiuos pumpurai.
Ir Tavo pievoje pražydo vėl geltonos
Kaip saulės, gėlės, švelnūs jų žiedai.
Ištartas žodis – širdimi tyra rašytas
Juk nepradingo. Čia, jis manyje.
Nereikia nieko. Netgi žemės grumstas šitas,
Suartas Tavo, kalba už Tave.
Aš atradau žodžius, seniai visų pamirštus.
Pasaulį naują sielai atradau.
Laikau kaip žvaigždę – mirksinčią žvakelę pirštuos.
Tai mano padėka už viską Tau.
spika
2011-04-09 07:54:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-04-09 20:29:48
Patiko kūrinys. Ypač gražiai autorės jausmus atskleidžia paskutinis posmas.
O gerb. V. Mačernio eilės - dovana kiekvieno sielai.
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-04-09 16:59:25
Taip, mane taip pat labai žavi Mačernio eilės:) Tiktai nemanau, kad žodžiai nepamiršti, jie gyvi ir bus gyvi dar ilgai;) O jūsų atradimas jausmingas ir gražus:)
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2011-04-09 16:37:00
patiko . nuoširdus ir atviras
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-04-09 16:33:42
Gražiai tu atradai Mačernį...