Pasauly, ko nebūtum radę tu,
aš neradau
V. Mačernis



Tu neradai, o aš radau didžiulius klodus,
Paliktus Tavo žodžiuos ir jausmuos.
Net ir šiandien triukšmauja, rausias varnai godūs,
Bet pasiklysta jie Tavuos laukuos.

Palikti metai Tavo skamba kitais tonais,
Mintis išskleidžia medžiuos pumpurai.
Ir Tavo pievoje pražydo vėl geltonos
Kaip saulės, gėlės, švelnūs jų žiedai.

Ištartas žodis – širdimi tyra rašytas
Juk nepradingo. Čia, jis manyje.
Nereikia nieko. Netgi žemės grumstas šitas,
Suartas Tavo, kalba už Tave.

Aš atradau žodžius, seniai visų pamirštus.
Pasaulį naują sielai atradau.
Laikau kaip žvaigždę – mirksinčią žvakelę pirštuos.
Tai mano padėka už viską Tau.