Ir pasiliks dangus voratinkliais aptrauktas,
Dar pora žodžių rimbu apjuostų.
Galėsi pasiklydus vėju kaukti,
Tik nieks neapkabins liaunų pečių.
Sugrįš šešėliai saujon susitraukę,
Rauda drėkins vien ilgesiu akis.
Žinau – alpės širdis, nakties sulaukus,
Bet niekas jau „labanakt“ nesakys.
Gaiva
2011-04-06 06:43:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-04-07 11:40:36
atsiprašau, t.b.:talpinantis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-04-07 11:39:45
...daug lyrikos spalvų talbinantis...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-04-06 22:06:45
Toks lyg ir paprastas, bet labai gražus eilėraštukas......
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-04-06 22:05:14
Pasakys, tikrai pasakys...tik nereikia liūdėti...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-04-06 09:04:30
Nesigailėkim savęs, kai liekam vienos. O "labanakt" pačios sau galim pasakyti...
Gražus eiliukas.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-04-06 07:54:01
Sugrįš šešėliai saujon susitraukę - prasminga ši eilutė :)