Santrauka:
tokia, kaip daugelis
aš rašau eiles, bet tai nereiškia,
kad žmonės man panašūs į gėles,
kad naktimis blyški balkonais vaikštau
ar šluostaus tylumoj akis drėgnas –
juk išgreriu rytais pigoką kavą,
rūkau atvežtines cigariles,
kaimynės vyrą kalbinu lyg savo,
sapne regiu jo meilės glamones.
o kartais apeinu liesoką bomžą,
ištiesusį maldaujamai rankas –
aš tik rašau eiles kada išdaužo
mažytę dalį forminės manęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-04-05 22:08:24
Patiko:...aš tik rašau eiles kada išdaužo mažytę dalį forminės manęs...
Anonimas
Sukurta: 2011-04-05 20:49:10
Man irgi patiko.:)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2011-04-05 16:23:30
Prasmė jau pradžioje lenda: kuriantis žmogus įsivaizduojamas banaliai klišiškai, o jis yra toks pats, mato ir gyvena taip,kaip daugelis, o "išsišaukia", kai liečiama jo savastis.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-04-05 16:14:13
Gal toloka nuo saviplakos, sakyčiau, arčiau prie kasdienybės reginių.
Prasminį krūvį išneša per visą kūrinį gal dvi paskutiniosios...
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-04-05 15:56:59
Ir aš panašiai... man artimi tavo jausmai. Gerai parašyta.