aš rašau eiles, bet tai nereiškia,
kad žmonės man panašūs į gėles,
kad naktimis blyški balkonais vaikštau
ar šluostaus tylumoj akis drėgnas –
juk išgreriu rytais pigoką kavą,
rūkau atvežtines cigariles,
kaimynės vyrą kalbinu lyg savo,
sapne regiu jo meilės glamones.
o kartais apeinu liesoką bomžą,
ištiesusį maldaujamai rankas –
aš tik rašau eiles kada išdaužo
mažytę dalį forminės manęs.