Santrauka:
varna[lėšų] dangus toks kibus
Kasnakt tylėdamas sapnuoju pjūtį,
prisėdu ant akmens – vaiskus mėnuo
išlaižo upelius ir pievų būtį
paverčia liūtimi galudienių ruduo...
Sudygstu į visas puses pasviręs,
bažnyčių laikui braižant paakiuos,
išrašant ant laukų raukšlėtas žymes,
pusiaunakty įaudrintas semiuos
žydėjimą želmens, nors pagėla šalnos
pabirus rymančių svirčių šaly,
likimus geldama, nerandanti darnos –
pakimba varna[lėšų] ištremty...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-05-25 09:52:26
Pirmas puikus, tačiau kuo toliau tuo sukčiau ir sukčiau...